„Spektaklyje gana daug įdomių, tik kūno kalba perteikti įmanomų plastinių atradimų, kuriuos choreografas drauge su artistais sugeba įgyvendinti be didesnių sunkumų – choreografinės idėjos ir artistinis jų atlikimas yra visiškai adekvatūs. (…)
Tūrio ir plokštumos kontrastas – vienas įdomiausių spektaklio vaizdinių atradimų, leidžiantis pajusti spektaklio kūrėją dominusią žmogaus ir jo šešėlio, jausmo ir jo imitacijos santykių bei proporcijų temą, tiesiogiai susijusią su kiek chemišku spektaklio pavadinimu.“

Helmutas Šabasevičius, „7md“, 2005 09 21

 

„Ar daug kartų stebėjote, ką veikia, kaip jus atspindi, o gal pašaipiai kviečia ir vilioja apsikabinti… jūsų paties šešėlis? Todėl šokio šypsenėlės, ironiškai sureikšminti aktorių veidai, plastikos žaismė „Praboje“ man labiausiai patiko. Kai apsiverki spoksodamas į vulgarius TV juokelius, kiekviena kokybiško humoro kibirkštėlė nuteikia viltingai.“

Vidmantas Kiaušas, „Nemunas“, nr. 39

 

„(…) choreografas ir aktoriai atkuria moters ir vyro, dviejų moterų ir vyro elgesio peripetijas, konkurencijos ir manipuliacijų, socialinių kaukių ir rutininio nuobodulio prisodrintos šiuolaikines kasdienybės atmosferą. Kai stebi pirmąjį režisieriaus G. Ivanausko kūrinį pavargusio nuo kasdienybės įtampos žiūrovo akimis ir nekeli sau kritiko uždavinių, atsiranda galimybė įžvelgti daugybę klodų: nuo lengvos, nevarginančios naujosios sceninės kalbos (ji neįprasta tradicinės dramaturgijos bei teatro vertintojams) iki moderniam žmogui būdingo mąstymo apraiškų – nekelti egzistencinių klausimų ir neieškoti atsakymų. Prigimtis yra fiziologija – kas gali būti aiškiau?“

Jolita Linkevičiūtė, „Nemunas“, nr. 39

 

„Scenoje šokantį ketvertuką buvo malonu stebėti tiek dėl jo plastikos, tiek ir dėl aktorinės žaismės. Regis, jie su malonumu maivėsi ir juokavo, tarsi ragindami žiūrovus prisidėti ir drauge pasijuokti iš pirmo bandymo, kuris pabaigoje buvo vainikuotas ultravioleto šviesoje švytinčiais apatiniais.“

Vita Mozūraitė, „Lietuvos rytas“, „Mūzų malūnas“, nr. 218