Gyčio Ivanausko teatro atmosferinis šokio spektaklis „Fobijos“ – tai įvykiai, emocinės būsenos, apie kurias bijoma net užsiminti.
Čia – diskomfortą sukeliantys veiksmai ir būsenos tampa realių gyvenimo situacijų pasakojimu. Tradiciniai, kartais baugūs, religinių apeigų motyvai, uždara erdvė, tamsa, kraujo spalva, aukščio baimė – šios, tarpusavyje susiliejančios baimių formos skaityti daugiau…
„Marko (Kavolių kabaretas)“ – tai pirmas Gyčio Ivanausko teatro ne šokio spektaklis. Spektaklyje – keturi keliaujančio teatro šeimos nariai prieš didelius pokyčius, kiekvienas atsidūręs ant pasirinkimo slenksčio.
Lemtingas vakaras ir kitos dienos rytas. Bėgti ar likti ten, kur esi įaugęs? Ar įmanomas pabėgimas? Drąsa skaityti daugiau…
Gyčio Ivanausko teatro projektas „Paukščiai“ – šiuolaikinio baleto motyvais paremtas kamerinis šokio spektaklis.
Tai dinamiškas nedidelių istorijų pasakojimas apie vienaip besielgiančius žmones-paukščius, staiga pereinantis į kitą „seriją“, kurioje rodoma jau kita bendruomenė. „Scenoje matysime ir paskutines dienas leidžiančio „kalakuto“ skaityti daugiau…
Atrodo paprastas, nieko nereiškiantis susitikimas su drauge, puodeliui kavos gali baigtis: įprastai, tragiškai, žiauriai, absurdiškai, beviltiškai, liūdnai ar net komiškai. Dažnai nesusimąstom, o gal net nepagalvojame, jei tas pats susitikimas baigtųsi neįprastai, turėtų kitą pabaigą, atsitiktų, tai, ko net nepagalvojome.
Atsitiktinumu, emocijomis bei stilizuota kūno kalba paremtas pasakojimas ir šiuolaikinis šokis, visa tai – naujasis Gyčio Ivanausko vadovaujamo teatro spektaklis „Dialogai“. skaityti daugiau…
“Premjera” – tai bandantis išlikti šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinys, tam tikro veiksmo likučiai ir pėdsakai naudojami kaip rėmai teatro veiksmui, kaip pradinis taškas tyrinėjant teatrą kaip tarpininką. Mes priartėjame prie teatro veiksmo problemos nuo stebėjimo taško, kas liko iš tam tikros patirties, ką kūnas prisimena iš veiksmo, kuris pasibaigė prieš prasidedant spektakliui ir likusius matomus ir nematomus ženklus kažko jau prarasto. Mes klausomės judėjimų aidų, prisiminimų ir žvelgiame į jų atlikimo pėdsakus. Jie yra patvirtinami tik dėka nesuderinamų akimirkų tarp suvokimo bei išnykimo ir mes negalime jų įvardinti ar nurodyti, … skaityti daugiau…
Šiame muzikos-šokio-video instaliacijų projekte – vienos dalies šokio spektaklyje „Raudonos kurpaitės“ aktoriai ieško individualaus priėjimo prie vaidmens. Čia jie kuria mirtį nešančius, naivų vaikiškumą kartu ir brutalų žiaurumą išgyvenančius personažus. „Tai šviesios, baltos ir labai moteriškos pasakos interpretacija, kurios kraupi pabaiga yra aktuali kiekvienam iš mūsų“, – spektaklį pristato jo režisierius, choreografas ir aktorius Gytis Ivanauskas. Spektakliui estetikos ir baltumo jausmo suteikia specialiai spektakliui gaminami didžiuliai kubai bei sudėtingos videoinstaliacijos, kuriose ir išvystame aliuziją į vaikystę. „Raudonos kurpaitės“ – tai pasaka, apie našlaitę, kuriai gyvenimas suteikė šansą mėgautis … skaityti daugiau…
„Gyčio Ivanausko teatro” aktoriai pažadina Šv. Kotrynos bažnyčią pasakojimui apie meilę. Viename gražiausių sostinės vėlyvojo baroko architektūros paminklų pristatoma spektaklio „Vyrai baltais sijonais“ adaptacija – „Atgyjantys kūnai“.
Gausaus dekoro apsuptyje, netikėtai pasigirdus Michael Galasso muzikai, viena po kitos altoriuje skaityti daugiau…
8 kvadratiniai metrai – tai simbolinė „pamišėlių“ erdvė, kur kiekvienas gyvena savo įsivaizduojamame pasaulyje, bendrauja tik jiems suprantama kalba, girdi tik sau suprantamus garsus.
Šeši skirtingų likimų žmonės, gyvenantys atskiruose mikro pasauliuose, vienijami aštuonių kvadratinių metrų „palatos“, šaltų purvinų grindų ir bendros aistros – tango. skaityti daugiau…
Trečiasis „Gyčio Ivanausko teatro“ spektaklis „Aš tave labai myliu“ tai tarsi mažytis vaiko manifestas, išsakomas suaugusių žmonių lūpomis… Spektaklis gausus simbolių ir kasdieniško gyvenimo paradoksų. Čia tai, kas privatu, tampa vieša, kas moteriška – vyriška, o branda virsta valiūkišku vaikiškumu. Vaikiškumas ir vaikystė tarsi atgimsta jau brandą pasiekusiuose personažuose: vieną minutę gali matyti suaugusią moterį su cigarete burnoje, laikančią vaikišką kuprinytę ir tuo pat metu pravirkstančią kaip mažas vaikas, negavęs žadėtojo saldainio. Geriausios draugės kimba viena kitai į plaukus ir staiga apsikabina it mažos mergaitės, nesuvokusios, kas įvyko prieš tai. … skaityti daugiau…
Tai – antrasis jauno teatro spektaklis, kuriame Gytis Ivanauskas, kartu su savo bendraminčiais, pirmajame teatro spektaklyje, „Praba“, matytais aktoriais-šokėjais Edita Užaite, Brigita Urbietyte, Evaldu Taujanskiu bei prie jų prisijungusiu aktoriumi Eimučiu Kvoščiausku, laužo stereotipą apie tai, kas yra „vyriška“ ar „moteriška“. Čia, prieš žiūrovo akis iškyla paradoksalios, atviros ar specialiai infantilios scenelės, kuriose myli, konkuruoja, trokšta dėmesio ir šilumos ne vyrai ir ne moterys – žmonės. Sijonai čia pasirinkti kaip forma, sprendimas – iš samurajiško rūbo galintis virsti koketišku sijonėliu, kurį kilstelėjus, žiūrovai išvysta žavią, gauruotą… vyrišką koją. Kiek svarbus … skaityti daugiau…
Pirmasis GYČIO IVANAUSKO TEATRO spektaklis, kurio premjera įvyko 2005 m. rugsėjo 11 d. Spektaklio eskizas, sėkmingai startavęs festivalyje „Naujasis Baltijos šokis ‘05”, buvo sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos šokio informacijos centru. Spektaklį koprodiusavo Kauno valstybinis dramos teatras, tačiau 2006 m. kūrinys buvo perimtas, siekiant nepriklausomos spektaklio sklaidos Lietuvoje ir užsienyje. „Praba“ – šmaikštus pasakojimas apie žmones-vabalus, žmones-voveres, jų šešėlinę pusę bei tikrąjį veidą. Keturi šokėjai seka istoriją apie norą tapti kitu, būti kitos, geresnės kokybės, žmogaus tikrąją prigimtį ir kaukes, po kuriomis jis slepiasi būdamas nepatogiose situacijose. Komiškos ir liūdnos, ironiškos … skaityti daugiau…