Pirmasis GYČIO IVANAUSKO TEATRO spektaklis, kurio premjera įvyko 2005 m. rugsėjo 11 d. Spektaklio eskizas, sėkmingai startavęs festivalyje „Naujasis Baltijos šokis ‘05”, buvo sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos šokio informacijos centru. Spektaklį koprodiusavo Kauno valstybinis dramos teatras, tačiau 2006 m.  kūrinys buvo perimtas, siekiant nepriklausomos spektaklio sklaidos Lietuvoje ir užsienyje.

„Praba“ – šmaikštus pasakojimas apie žmones-vabalus, žmones-voveres, jų šešėlinę pusę bei tikrąjį veidą. Keturi šokėjai seka istoriją apie norą tapti kitu, būti kitos, geresnės kokybės, žmogaus tikrąją prigimtį ir kaukes, po kuriomis jis slepiasi būdamas nepatogiose situacijose. Komiškos ir liūdnos, ironiškos ir šmaikščios situacijos priverčia pamatyti save iš šalies.

Scenoje šokantį ketvertuką malonu stebėti tiek dėl jo plastikos, tiek ir dėl aktorinės žaismės. Jie su malonumu maivosi ir juokauja ragindami žiūrovus prisidėti ir drauge pasijuokti. Spektaklyje gausu scenų, kurios verčia žiūrovą kvatotis iš nerimtų situacijų ir čia pat braukti ašarą, kai atpažįstame patys save dar kvailesnėse aplinkybėse. Į visa tai žvelgiama su sveika ironija ir saikingu bei subtiliu humoro jausmu.

Scena spektaklyje suskaidyta į dvi dalis – tai kas vyksta čia/dabar ir šešėlinę gyvenimo pusę, tikrąją žmogaus prigimtį.

Spektaklio trukmė – viena valanda. Jame skamba Ennio Morricone, Guido ir Maurizio de Angelis, Edvarg Grieg ir netgi tradicinė indų muzika.

Septintąjį dešimtmetį menančius kostiumus sukūrė Indrė Ivanauskaitė, o scenografiją spektakliui – pats aktorius. Tai – judesio ir santykių spektaklis, grynojo šokio čia nedaug, nes choreografą šiuo atveju labiau domina riba tarp teatro ir šokio: kada judesys reiškia teatrą, ir kuriuo metu jis virsta į šokį…

Aktoriai kuria bendrą visumą, nors kiekvienas jų yra labai skirtingas judesiu, struktūra, plastika, raiška, galimybėmis. Taip susikuria neįprastas derinys, kuris Lietuvos publikai iki šiol dar nebuvo pažintas.