“Premjera” – tai bandantis išlikti šiuolaikinio vaizduojamojo meno kūrinys, tam tikro veiksmo likučiai ir pėdsakai naudojami kaip rėmai teatro veiksmui, kaip pradinis taškas tyrinėjant teatrą kaip tarpininką. Mes priartėjame prie teatro veiksmo problemos nuo stebėjimo taško, kas liko iš tam tikros patirties, ką kūnas prisimena iš veiksmo, kuris pasibaigė prieš prasidedant spektakliui ir likusius matomus ir nematomus ženklus kažko jau prarasto. Mes klausomės judėjimų aidų, prisiminimų ir žvelgiame į jų atlikimo pėdsakus. Jie yra patvirtinami tik dėka nesuderinamų akimirkų tarp suvokimo bei išnykimo ir mes negalime jų įvardinti ar nurodyti, dėl to, kad jie “nuteka”.

 

Šiais praradimų momentais mums yra brukama daugybės realijų supratimas, tada, kai mūsų pasaulėžiūra teturi vieną iš jų.

 

Veiksmas vyksta aplinkoje, kuri nurodo teigiamą atlikėjo diskriminaciją, tačiau siūlo potencialią išeitį naujai kūrybai, kuri nėra sunaikinta, atimta ar panaudota. “Premjera” pasakoja apie korupciją ir sugedimą, o taip pat apie savo lūžio tašką: tęstinumą, pasikartojimą, naujas galimybes.

 

Premjera: 2009 m. gruodžio 11 d.