„Vidinis kabaretas“ kurtas gyvoje teatro laboratorijoje

 

„Marko (Kavolių kabaretas)“ – tai pirmas Gyčio Ivanausko teatro ne šokio spektaklis. Spektaklyje – keturi keliaujančio teatro šeimos nariai prieš didelius pokyčius, kiekvienas atsidūręs ant pasirinkimo slenksčio.

 

Lemtingas vakaras ir kitos dienos rytas. Bėgti ar likti ten, kur esi įaugęs? Ar įmanomas pabėgimas? Drąsa likti ir drąsa bėgti. Ar palikęs tai, ką kūrei visą gyvenimą, Ten rasi tai, ko tikėjaisi? O jei, vėl sukaupęs drąsą, grįši – ar tebebūsi reikalingas tiems, kuriuos palikai?

 

Šis „vidinis kabaretas“ kurtas gyvoje teatro laboratorijoje, kurioje dalyvavo visi spektaklio kūrėjai, todėl ir gavo „Kavolių kabareto“ pavadinimą, jo ašis – šeimos jaunėlis Marko. Kabaretas persmelktas asmenine aktorių patirtimi, biografiniais motyvais, spektaklių ir mėgstamų kūrinių citatomis ir Gedimino Gelgoto sukurta muzika.

 

Projekto idėjos autorius Gytis Ivanauskas, spektaklio personažus labai artimai sieja su daugelio, šiuo metu esančių menininkų, scenos menų kūrėjų esama padėtimi: ieškoti būdų, kaip atsiskirti nuo sukurtų bendruomenės taisyklių, realizuoti save kaip nepriklausomą menininką.

 

Projekto scenovaizdis pateikiamas laužant tradicinės scenografijos rėmus, kur tiek žiūrovas tiek aktoriai užpildo bendrą veiksmo aikštelę. Pasakojimas vyksta uždaroje erdvėje, kur jausmai, žodžiai perteikiami judesiu, mimika. Tokiomis priemonėmis sukuriamas naujas žanras: iš prancūzų kalbos vertinio neturintis mise en espace (liet. – erdvės “apgyvendinimas” dramos veiksmu).

 

Spektaklio kontekste įjungiami projekto autoriaus Gyčio Ivanausko bei kitų aktorių autobiografiniai motyvai bei tekstų ištraukos: „<…Aš ateisiu į pradžią, jei nespėsiu – ateisiu į pabaigą, jei nespėsiu į pabaigą – pradėsim iš pradžių…>”